Biografija
Klaudijus Dušauskas-Duž gimė 1891 m. balandžio 13 d. Gluboke (Vilniaus gubernija). 1899 metais su šeima atvyko gyventi į Vilnių. Mokėsi Vilniaus realinėje mokykloje, o nuo 1912 m. studijavo Sankt Peterburgo Jakaterinos II kalnų institute. Gyvendamas Peterburge susipažino su turtingo miestiečio dukra Emilija Prokofjeva ir 1917 metais ją vedė.
Nuo 1921 metų K. Dušauskas-Duž apsigyveno Kaune, studijavo ir dirbo pas inžinierių Aleksandrą Gordevičių. 1927 m. Lietuvos universitete įgijo statybos inžinieriaus specialybę. 1928–1929 m. dirbo bendrovėje „Maistas“ ir Vladimiro Dubeneckio projektavimo biure. 1929–1940 m. užėmė LR susisiekimo ministerijos pašto valdybos statybos referento pareigas. 1929 m. buvo žurnalo „Technika ir ūkis“ redaktoriumi, parašė vadovėlius „Statybos darbai“ (1930 m.) ir „Kuras šildymui“ (1935 m.).
1944–1946 m. dėstė Kauno valstybinio Vytauto Didžiojo universiteto Statybos fakultete. 1945–1959 m. dirbo vyr. inžinieriumi „Lietstatprojekte.“
K. Dušauskas-Duž buvo aktyvus baltarusių nacionalinio judėjimo veikėjas. Į baltarusių kalbą vertė botanikos, matematikos, istorijos vadovėlius, buvo vienas iš Baltarusių centro, taip pat Lietuvos ir Baltarusijos draugijos vadovų. 1940–1941 m. ir 1946–1947 m. kalintas sovietų okupacinės valdžios, 1943–1944 m. – nacių. 1952 m. buvo apkaltintas nacionalizmu ir nuteistas kalėti, o 1955 m. paleistas.
Mirė 1959 m. vasario 25 d. Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse.
Architektūrinis palikimas
- Pašto pastatai Raseiniuose, Kaune (Šančiuose), Nidoje, Zarasuose ir Šiauliuose;
- Radijo stotys Sitkūnuose ir Klaipėdoje;
- Fabriko „Maistas“ kompleksas Panevėžyje;
- Fabriko „Maistas“ šaldytuvai Klaipėdoje;
- Kino teatras „Metropolitan“ Kaune;
- Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas Akmenėje;
- Tauragės plytų, čerpių ir drenažo vamzdžių fabrikas;
- Vilniaus staklių gamykla „Žalgiris“;
- Individualūs gyvenamieji namai ir kt. projektai;