Per Pirmąjį pasaulinį karą stipriai sugriautas Šiaulių miestas pokariu buvo priverstas savo architektūrinį portretą kurti iš naujo. Pačios intensyviausios miesto statybos ir plėtra prasidėjo XX a. ketvirtajame dešimtmetyje. Šiuo laikotarpiu vyraujančia architektūrine stilistika Lietuvoje, taip pat ir Šiauliuose, tapo modernizmas. Modernizmo idėjų atėjimą į Lietuvos architektūrą linkstama sieti su naujos architektūros specialistų kartos branda. Beveik…
Kategorija: Tarpukario modernizmo architektūra Šiauliuose
Tarpukario modernizmo architektūra Šiauliuose: architektai, pastatai ir jų savininkai
1918 m. nepriklausomybę paskelbusiai Lietuvos valstybei teko sunki daugiau nei šimtmetį trukusios okupacijos ir Pirmojo pasaulinio karo padarinių našta. Be kitų valstybingumo įtvirtinimo problemų sprendimo Šiaulių miesto valdžiai tarpukariu teko rūpintis ir miesto atstatymo darbais. Po Pirmojo pasaulinio karo apie šešiasdešimt penki procentai visų miesto pastatų, buvo sudeginta, sugriauta ir apgadinta. Likęs pramonės ir prekybos…
Tuoj po Pirmojo pasaulinio karo karo prasidėjęs Šiaulių miesto atstatymas dėl valiutos infliacijos, specialistų ir medžiagų stokos bei kreditavimo sunkumų pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį vyko gana lėtai. Nepaisant visų sunkumų, stengtasi kuo greičiau miestui suteikti pakenčiamą išvaizdą ir palengvinti sunkų žmonių gyvenimą. 1922 m. buvo parengtas provizorinis Šiaulių miesto atstatymo ir rekonstrukcijos planas. Jame numatyta mieste…
XX a. ketvirtasis dešimtmetis – pats intensyviausias miesto statybų ir plėtros laikotarpis. Išaugusios finansinės galimybės, subrendusi nauja architektūros specialistų karta ir sparti visuomenės modernizacija lėmė, kad Šiauliuose šiuo laikotarpiu imti statyti naujausias architektūrines madas atitinkantys pastatai. Modernizmo estetika tampa vyraujančiu stiliumi Šiaulių miesto architektūroje. Ypatingas dėmėsys šiuo metu buvo skiriamas miesto centro užstatymo reprezentatyvumui. Kaip…
Trumpai apie objektą Dabartinė Vytauto gatvė XIX amžiaus viduryje ėjo Šiaulių miesto pakraščiu, kuriame daugiausiai gyveno miestiečiai-ūkininkai. Ilgainiui tikrų ūkininkų mieste mažėjo. Po Pirmojo pasaulinio karo daugumos jų žemė buvo parduota naujų namų statybai. Buvusiose Šiaulių priemiesčio žemėse, adresu Vytauto gatvė 89, Šiauliai, 1926 metais buvo pastatytas Kazimiero ir Stanislavos Venclauskių šeimai priklausęs gyvenamasis namas.…
Trumpai apie objektą Aušros alėjos atkarpa nuo Žemaitės gatvės iki miesto ligoninės susiformavo vėliausiai. Ši gatvės dalis buvo nutiesta prie Šiaulių miesto prijungus Gubernijos dvaro žemes. Tuo metu naujai suformuota Aušros alėjos tąsa buvo nusidriekusi toli užmiestyje, todėl čia daugiausiai buvo statomi individualūs mediniai gyvenamieji namai. 1926 metais, adresu Aušros alėja 84, Šiauliai, buvo pastatytas…
Trumpai apie objektą Mūrinis dviejų aukštų pastatas statytas XX a. 3 deš. antroje pusėje. Pastate tarpukariu gyveno ir galimai dirbo gydytojas, vaikų ligų specialistas Kalmanas Blecheris su šeima, čia butą kurį laiką turėjo Frenkelio odų fabriko administratorius Izaokas Mordelis, advokatas Dovydas Gecas, veikė Erlicho Borucho laikrodžių ir plieno dirbinių prekyba, buvo įsikūręs prekybininkas Joselis Reznikas.…
Trumpai apie objektą 1923 metais Šiauliuose įsteigtas „Aušros“ muziejus pirmąjį savo veiklos dešimtmetį glaudėsi nedidelėse buvusios vokiečių kareivių pirties patalpose Maišo (dabar S. Nėries) gatvėje. Intensyviai plečiantis muziejaus veiklai ir smarkiai pildantis jo rinkiniams, senasis pastatas muziejui greitai tapo ankštas. 1930 metais Šiaulių Kraštotyros draugija ir miesto savivaldybė sudarė naujų muziejaus rūmų statybos komitetą. Po…
Trumpai apie objektą Artėjant dešimtosioms Lietuvos nepriklausomybės metinėms, Šiauliuose sumanyta pagerbti šalies laisvės kovų dalyvių atminimą, sudarytas paminklo „Žuvusiems už Lietuvos Nepriklausomybę“ statybos komitetas. Paminklo statybos vieta pasirinktas miesto pakraštyje, Žemaitės ir Vilniaus gatvių kampe, esantis kalnelis. Šioje vietoje 1863 metais buvo mirties bausme nubausti ir palaidoti Šiaulių apylinkėse veikę 1863 – 1864 m. sukilimo…