Tarpukario Lietuvos modernizmo architektūros palikimą galima apibūdinti kaip sąmoningos, drąsios ir gabios valstybės materialinį paveldą Sudėtinga nubrėžti griežtą chronologinę ribą, nuo kurios tarpukario Lietuvos architektūroje ėmė reikštis modernizmo bruožai. Vis tik, tarpukario Lietuvos modernizmo architektūros era priimta laikyti XX a. ketvirtąjį dešimtmetį. Modernizmo idėjų atėjimą į Lietuvos architektūrą linkstama sieti ir su statybos pagyvėjimu, ir…
Žyma: Karolis Reisonas
Trumpai apie objektą Dabartinė Vytauto gatvė XIX amžiaus viduryje ėjo Šiaulių miesto pakraščiu, kuriame daugiausiai gyveno miestiečiai-ūkininkai. Ilgainiui tikrų ūkininkų mieste mažėjo. Po Pirmojo pasaulinio karo daugumos jų žemė buvo parduota naujų namų statybai. Buvusiose Šiaulių priemiesčio žemėse, adresu Vytauto gatvė 89, Šiauliai, 1926 metais buvo pastatytas Kazimiero ir Stanislavos Venclauskių šeimai priklausęs gyvenamasis namas.…
Trumpai apie objektą Aušros alėjos atkarpa nuo Žemaitės gatvės iki miesto ligoninės susiformavo vėliausiai. Ši gatvės dalis buvo nutiesta prie Šiaulių miesto prijungus Gubernijos dvaro žemes. Tuo metu naujai suformuota Aušros alėjos tąsa buvo nusidriekusi toli užmiestyje, todėl čia daugiausiai buvo statomi individualūs mediniai gyvenamieji namai. 1926 metais, adresu Aušros alėja 84, Šiauliai, buvo pastatytas…
Trumpai apie objektą Mūrinis dviejų aukštų pastatas statytas XX a. 3 deš. antroje pusėje. Pastate tarpukariu gyveno ir galimai dirbo gydytojas, vaikų ligų specialistas Kalmanas Blecheris su šeima, čia butą kurį laiką turėjo Frenkelio odų fabriko administratorius Izaokas Mordelis, advokatas Dovydas Gecas, veikė Erlicho Borucho laikrodžių ir plieno dirbinių prekyba, buvo įsikūręs prekybininkas Joselis Reznikas.…
Trumpai apie objektą 1923 metais Šiauliuose įsteigtas „Aušros“ muziejus pirmąjį savo veiklos dešimtmetį glaudėsi nedidelėse buvusios vokiečių kareivių pirties patalpose Maišo (dabar S. Nėries) gatvėje. Intensyviai plečiantis muziejaus veiklai ir smarkiai pildantis jo rinkiniams, senasis pastatas muziejui greitai tapo ankštas. 1930 metais Šiaulių Kraštotyros draugija ir miesto savivaldybė sudarė naujų muziejaus rūmų statybos komitetą. Po…
Trumpai apie objektą Artėjant dešimtosioms Lietuvos nepriklausomybės metinėms, Šiauliuose sumanyta pagerbti šalies laisvės kovų dalyvių atminimą, sudarytas paminklo „Žuvusiems už Lietuvos Nepriklausomybę“ statybos komitetas. Paminklo statybos vieta pasirinktas miesto pakraštyje, Žemaitės ir Vilniaus gatvių kampe, esantis kalnelis. Šioje vietoje 1863 metais buvo mirties bausme nubausti ir palaidoti Šiaulių apylinkėse veikę 1863 – 1864 m. sukilimo…
Trumpai apie objektą 1931 metais įsteigtas nuolatinis Šiaulių teatras ilgą laiką neturėjo savo patalpų. Spektaklių pastatymus aktoriai Šiauliuose dažniausiai pristatydavo įvairiose miesto koncertų ir kino teatrų salėse. Tarpukariu Šiaulių teatro trupė taip pat daug keliaudavo po įvairiais Lietuvos vietoves. Lietuvoje tai buvo antras profesionalus teatras, kuriam paskirta misija – puoselėti ir skleisti teatro meną visoje…
Trumpai apie objektą Prie sparčiai modernėjančio Šiaulių miesto vaizdo tarpukariu niekaip nederėjo pačioje miesto širdyje, aikštėje prieš Šv. Petro ir Povilo bažnyčią, veikusi turgavietė. Miestui įgyjant vis didesnį ekonominį, socialinį ir kultūrinį svorį regione bei plintant naujoms architektūros ir urbanistikos idėjoms, buvo nutarta Šiaulių centrui suteikti moderniam miestui deramą išvaizdą. Pirmą aikštės pertvarkymo projektą su…
Biografija Karolis Reisonas gimė 1894 m. balandžio 26 d. Pabožio miestelyje, netoli Rygos. Mokėsi Rygos realinėje gimnazijoje. Architekto išsilavinimą įgijo Peterburgo civilinių inžinierių institute. Apie 1920 m. atvyko į Lietuvą. 1922 m. K. Reisonas buvo paskirtas Šiaulių miesto vyriausiuoju inžinieriumi ir miesto savivaldybės Statybos skyriaus vedėju. Šiauliuose architektui teko rūpintis per Pirmąjį pasaulinį karą sugriauto…