Per Pirmąjį pasaulinį karą stipriai sugriautas Šiaulių miestas pokariu buvo priverstas savo architektūrinį portretą kurti iš naujo. Pačios intensyviausios miesto statybos ir plėtra prasidėjo XX a. ketvirtajame dešimtmetyje. Šiuo laikotarpiu vyraujančia architektūrine stilistika Lietuvoje, taip pat ir Šiauliuose, tapo modernizmas. Modernizmo idėjų atėjimą į Lietuvos architektūrą linkstama sieti su naujos architektūros specialistų kartos branda. Beveik…
Žyma: Aušros alėja
XX a. ketvirtasis dešimtmetis – pats intensyviausias miesto statybų ir plėtros laikotarpis. Išaugusios finansinės galimybės, subrendusi nauja architektūros specialistų karta ir sparti visuomenės modernizacija lėmė, kad Šiauliuose šiuo laikotarpiu imti statyti naujausias architektūrines madas atitinkantys pastatai. Modernizmo estetika tampa vyraujančiu stiliumi Šiaulių miesto architektūroje. Ypatingas dėmėsys šiuo metu buvo skiriamas miesto centro užstatymo reprezentatyvumui. Kaip…
Trumpai apie objektą Aušros alėjos atkarpa nuo Žemaitės gatvės iki miesto ligoninės susiformavo vėliausiai. Ši gatvės dalis buvo nutiesta prie Šiaulių miesto prijungus Gubernijos dvaro žemes. Tuo metu naujai suformuota Aušros alėjos tąsa buvo nusidriekusi toli užmiestyje, todėl čia daugiausiai buvo statomi individualūs mediniai gyvenamieji namai. 1926 metais, adresu Aušros alėja 84, Šiauliai, buvo pastatytas…
Trumpai apie objektą 1923 metais Šiauliuose įsteigtas „Aušros“ muziejus pirmąjį savo veiklos dešimtmetį glaudėsi nedidelėse buvusios vokiečių kareivių pirties patalpose Maišo (dabar S. Nėries) gatvėje. Intensyviai plečiantis muziejaus veiklai ir smarkiai pildantis jo rinkiniams, senasis pastatas muziejui greitai tapo ankštas. 1930 metais Šiaulių Kraštotyros draugija ir miesto savivaldybė sudarė naujų muziejaus rūmų statybos komitetą. Po…
Trumpai apie objektą 1930 metais, adresu Aušros al. 15A, Šiauliai, buvo pastatytas dviejų aukštų ir dviejų butų gyvenamasis namas su aukštu pusrūsiu. Pastato projekto autorius – miesto inžinierius Vladas Bitė. Senieji Šiaulių miesto gyventojai dažnai pasakoja pikantišką istoriją apie tai, kaip su užsakovu derindamas pastato projekto detales inžinierius pamilo jo dukrą ir ją vedė. Po…
Trumpai apie objektą Tarpukariu Aušros alėja buvo formuojama kaip viena iš reprezentacinių Šiaulių miesto gatvių, čia koncentravosi didžioji dauguma administracinių ir visuomeninių pastatų, todėl jos užstatymui buvo skiriamas ypatingas dėmesys.1935 m. Aušros alėjos ir Dvaro gatvių kampe buvo pastatyti vieni iš pirmųjų modernaus Aušros alėjos urbanistinio veido reprezentantų – V. Bitės suprojektuoti Šiaulių apygardos ligonių…
Trumpai apie objektą 1934 m. modernėjančią Aušros alėją papildė V. Bitės suprojektuoti Tautininkų sąjungos namai. Tarpukariu pastate buvo įsikūrusi dešiniosios pakraipos leidinio „Mūsų kraštas“ redakcija. Čia veikė moderni Tautininkų sąjungos „Vilties“ spaustuvė, kurioje buvo spausdinami Tautininkų sąjungos ir kiti leidiniai. 1934 m. į Tautininkų sąjungos namus iš Vilniaus gatvės persikėlė Valstybinis centralinis knygynas-biblioteka. Pastate buvo…
Trumpai apie objektą Aušros alėjos atkarpa tarp Varpo ir Žemaitės gatvių tarpukariu formavosi kaip moderni „naujųjų“ Šiaulių gatvė, kurioje koncentravosi ir didžioji dauguma naujųjų administracinių bei visuomeninių pastatų. 1936 metais, adresu Aušros alėja 19, Šiauliai, buvo pastatyti Šiaulių apygardos teismo rūmai. Pastato projektą parengė inžinierius Kazys Krisčiukaitis. Anuometinėje Šiaulių spaudoje pusiau juokais, pusiau rimtai, Apygardos…
Trumpai apie objektą 1938 metais Dvaro gatvės ir Aušros alėjos kampe, Šiauliuose, buvo pastatytas visus didmiesčio standartus atitinkantis mūrinis keturių aukštų pastatas. Tai buvo bene didžiausias gyvenamasis namas Šiaulių mieste. Pastato projekto autorius nėra tiksliai žinomas, spėjama, kad tai galėjo būti inžinieriaus Anatolijaus Rozembliumo kūrinys. Namo savininkas Hiršas Elijas Mordelis buvo Frenkelio odų fabriko ir…