Trumpai apie objektą
1934 m. modernėjančią Aušros alėją papildė V. Bitės suprojektuoti Tautininkų sąjungos namai. Tarpukariu pastate buvo įsikūrusi dešiniosios pakraipos leidinio „Mūsų kraštas“ redakcija. Čia veikė moderni Tautininkų sąjungos „Vilties“ spaustuvė, kurioje buvo spausdinami Tautininkų sąjungos ir kiti leidiniai.
1934 m. į Tautininkų sąjungos namus iš Vilniaus gatvės persikėlė Valstybinis centralinis knygynas-biblioteka. Pastate buvo įrengta didelė gerai apšviesta skaitykla, atskiros patalpos katalogams, knygoms išduoti, rūbinė ir keturios knygų saugojimo salės. Biblioteka kasmet pasipildydavo 800–1000 knygų, pasitaikydavo progų, kai buvo įsigyjami vertingi senieji rinkiniai, nemažai retenybių.
Naujas architektūros objektas mieste išsiskyrė grakščia elegancija ir gyva asimetriškų tūrių struktūra. Trijų aukštų namo fasade iš gatvės pusės dominavo horizontalios langų eilės ir bokštelis su aukštu langu ir vėliavos kotu. Dinamikos pastatui suteikė skirtingų spalvų tinkas – iš pilko fono išsiskyrė baltos tarplangių plokštumos ir durų apvadas. Kiemo pusėje prie pastato buvo prijungta salė.
Tautininkų sąjungos namai išsiskyrė ir interjeru. Iki mūsų dienų išlikę kai kurie patalpų apdailos ir dekoravimo fragmentai liudija, kad pastatas buvo įrengtas laikantis modernizmo estetikai būdingų principų. Pirmo aukšto vestibiulyje išsaugotos baltos ir gelsvos spalvos plytelėmis išklotos grindys, o jų raštui pasirinktas modernizmui būdingas korio motyvas. Taip pat yra išlikę mozaikinio betono laiptai, lenktų formų ir geometrinės ornamentikos turėklai.
Iki mūsų dienų išsaugota ir autentiška, pastatą nuo gatvės skirianti dinamišku geometrinių formų ritmu dekoruota tvorelė.
Tautininkų sąjungos namai išsiskyrė grakščia elegancija ir gyva asimetriškų tūrių struktūra. Buvęs Tautininkų sąjungos namų pastatas per Antrąjį pasaulinį karą nebuvo sunaikintas ir šiandien tebepuošia Šiaulių miestovaizdį. Iki mūsų dienų išlikę kai kurie Tautininkų namų interjero apdailos ir dizaino elementai. Pastato laiptinę puošia mozaikinio betono laiptai ir lenktų formų ir geometrinės ornamentikos turėklai. Pastato pirmojo aukšto vestibiulyje išlikę autentiškos baltų ir gelsvų plytelių grindys.
