Trumpai apie objektą
Tarpukariu Aušros alėja buvo formuojama kaip viena iš reprezentacinių Šiaulių miesto gatvių, čia koncentravosi didžioji dauguma administracinių ir visuomeninių pastatų, todėl jos užstatymui buvo skiriamas ypatingas dėmesys.1935 m. Aušros alėjos ir Dvaro gatvių kampe buvo pastatyti vieni iš pirmųjų modernaus Aušros alėjos urbanistinio veido reprezentantų – V. Bitės suprojektuoti Šiaulių apygardos ligonių kasos rūmai.
Pastate įsikūrusi Ligonių kasa rūpinosi privalomuoju darbuotojų socialiniu draudimu. Susirgę apdraustieji galėjo gauti nemokamą Ligonių kasos medicinos pagalbą, ji apmokėdavo gydytojų ir ligonių sąskaitas, nustatydavo gimdymo ir laidotuvių pašalpas. Čia taip pat buvo įsikūręs kūdikius, vaikus ir našlaičius globojęs Šiaulių sveikatos centras. Veikė ir Kultūros švietimo draugija bei jos knygynas, mokslo ir literatūros žurnalo „Kultūra“ redakcija.
Naujas pastatas buvo kampinio plano, dviejų aukštų su pusrūsiu. Vyravo vertikalus fasadų skaidymas. Pagrindinio įėjimo tūris šiek tiek iškilęs virš viso pastato ir nežymiai pastumtas nuo centro į kairę. Įeigą dengia stogelis, virš jo iki stogo kyla vertikalios siaurų langų juostos. Prie dominuojančių vertikalių santūriai priderinti horizontalūs pastogės ir cokolio juostų elementai.
Modernumu pasižymėjo ir pastato interjeras. Pirmo ir antro aukštų vestibiuliuose išlikusios baltos ir juodos spalvos metlacho plytelėmis išklotos grindys, mozaikinio betono laiptai, geometrinės ornamentikos ir lenktų formų laiptinės turėklai, masyvios medinės lauko durys. Nedažytas laiptinės sienų tinkas byloja apie modernizmui būdingą šviesių spalvų estetiką.
Iki mūsų dienų išliko ir pastatą nuo gatvės ribojanti dinamišku geometrinių formų ritmu išsiskirianti dekoratyvi tvorelė.
XX a. ketvirtojo dešimtmečio pradžioje miesto savivaldybė ėmėsi Aušros alėjos tvarkymo darbų. Šiuo metu Aušros alėjoje buvo išklotas akmenų grindinys, senų lūšnų vietoje statomi dviejų aukštų ir aukštesni nauji mūriniai pastatai. XX a. ketvirtojo dešimtmečio pradžioje miesto savivaldybė ėmėsi Aušros alėjos tvarkymo darbų. Šiuo metu Aušros alėjoje buvo išklotas akmenų grindinys, senų lūšnų vietoje statomi dviejų aukštų ir aukštesni nauji mūriniai pastatai. Objekte išlikę autentiški mozaikinio betono laiptai, geometrinės ornamentikos ir lenktų formų laiptinės turėklai. Pastato pirmojo ir antrojo aukšto vestibiuliuose išlikę baltos ir juodos spalvos metlacho plytelių grindys. Nedažytas laptinės sienų tinkas byloja apie modernizmui būdingą šviesių spalvų estetiką. Šiaulių apygardos ligonių kasos rūmų projektas, 1935 m. Dokumentas iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo fondų. Aušros alėjoje tarpuakriu koncentravosi didžioji dauguma naujųjų administracinių ir visuomeninių pastatų. Per Antrąjį pasaulinį karą pastatas nebuvo sunaikintas. Pokariu čia įsikūrė Komunistų partijos komitetas. Šiaulių apygardos Ligonių kasų rūmų architektūroje vyravo vertikalių elementų ritmas. Po Šiaulių apygardos Ligonių kasų rūmų stogu taip pat veikė Kultūros Šveitimo draugija ir knygynas bei „Kultūros“ žurnalo redakcija.
