Trumpai apie objektą
Prie sparčiai modernėjančio Šiaulių miesto vaizdo tarpukariu niekaip nederėjo pačioje miesto širdyje, aikštėje prieš Šv. Petro ir Povilo bažnyčią, veikusi turgavietė. Miestui įgyjant vis didesnį ekonominį, socialinį ir kultūrinį svorį regione bei plintant naujoms architektūros ir urbanistikos idėjoms, buvo nutarta Šiaulių centrui suteikti moderniam miestui deramą išvaizdą.
Pirmą aikštės pertvarkymo projektą su jame numatyta rotuše ir fontanu bei gėlynais dar 1927 m. buvo parengęs architektas Karolis Reisonas, tačiau sudėtingomis pokario sąlygomis projektas taip ir liko neįgyvendintas.
XX a. 4 deš. antrojoje pusėje centrinės miesto aikštės pertvarkymo darbų ėmėsi inžinierius V. Bitė. Tuo tikslu buvo įgyvendinta keletas principinių sprendimų, rodančių, su kokiu ryžtu to buvo imtasi ir kokią strateginę reikšmę miesto centro pertvarkymo projektas turėjo. Apie 1937 m. į priemiestyje, Aušros alėjos ir Žemaitės gatvės sankryžoje, naujai turgavietei parinktą vietą buvo iškeltas turgus bei nugriauta 1867 m. Nikolajaus Čiagino suprojektuota ir greta Šv. Petro ir Povilo bažnyčios stovėjusi cerkvė. Senosios turgavietės ir cerkvės vietoje buvo suformuota miesto reprezentacijai bei miestiečių laisvalaikiui ir poilsiui tinkama erdvė.
Centrinę aikštę sudarė du Aušros alėjos, Dariaus ir Girėno (dabar Bažnyčios), Pašto (neišlikusi) bei Varpo gatvių perimetru ribojami ir centre Tilžės gatvės skiriami stačiakampiai plotai. Modernistinį aikštės sutvarkymo projekto pobūdį išduoda dominuojančios aiškios geometrinės formos, tarpusavyje derinami statūs kampai ir lenktos formos, lakoniškos švarios erdvės pojūtis ir kiti sprendimai.
Pastarąjį penkmetį netyla diskusijos dėl Šiaulių miesto centrinės dalies – Prisikėlimo aikštės su prieigomis – sutvarkymo.
Aktuali informacija
Šiaulių Prisikėlimo aikštės konkursas // archmap.lt, 2015-07-08.
Į priemiestį iškėlus miesto centrą šiukšlinusį turgų, senosios turgavietės vietoje buvo įrengta miestiečių laisvalaikiui ir poilsiui tinkama erdvė – reprezentacinė miesto aikštė. Nugriovus ilgus metus miesto centre stovėjusią stačiatikių cerkvę, jos vietoje buvo įrengtas jaukus skveras su fontanu ir gėlynais. Prie sparčiai modernėjančio Šiaulių miesto vaizdo tarpukariu niekaip nederėjo pačioje miesto širdyje veikusi turgavietė, todėl buvo nuspręsta ją iškelti į naują vietą priemiestyje. Pačiame Šiaulių miesto centre turgūs buvo rengiami du kartus per savaitę. Čia susirnkdavo daugybė prekybininkų ir pirkėjų iš visos apskrities. Stačiatikių cerkvė. Vaizdas iš Šv. Petro ir Povilo bažnyčios bokšto. Aut. Mauša Fligelis, apie 1933–1935 m. Daugelio istorikų vertinimu, stačiatikių cerkvė Šiauliuose buvo pastatyta kaip represinės politikos, kurios buvo imtasi po nuslopinto 1863–1864 m., simbolis.
