Trumpai apie objektą
Artėjant dešimtosioms Lietuvos nepriklausomybės metinėms, Šiauliuose sumanyta pagerbti šalies laisvės kovų dalyvių atminimą, sudarytas paminklo „Žuvusiems už Lietuvos Nepriklausomybę“ statybos komitetas.
Paminklo statybos vieta pasirinktas miesto pakraštyje, Žemaitės ir Vilniaus gatvių kampe, esantis kalnelis. Šioje vietoje 1863 metais buvo mirties bausme nubausti ir palaidoti Šiaulių apylinkėse veikę 1863 – 1864 m. sukilimo dalyviai. Per Pirmąjį pasaulinį karą Sukilėlių kalnelyje buvo laidojami žuvę vokiečių kariai.
Nepaisant to, kad paminklo projektavimo darbai kiek užtruko, iki jo pastatymo buvo sutvarkytos karių kapinės ir visa kalnelio aplinka, pasodinta medelių ir atidarytas „Nepriklausomybės sodas“. 1930 m. balandžio 6 d. patvirtintas pradinis, o 1931 m. sausio 17 d. ir galutinis architekto Karolio Reisono parengtas paminklo projektas. Paminklo statyba iš esmės buvo baigta 1931 metų rudenį. 1935 metais paminklas iškilmingai atidengtas, jo papėdėje palaidota urna su kalnelyje rastais sukilėlių palaikais.
Keturiolikos metrų aukščio paminklo viršūnę užbaigė keturkampė piramidė su įstiklinta keturlapio dobilo formos niša – vitražu. Žemiau paminklą puošė Gediminaičių stulpai ir metalinis kryžius. Paminklo nišoje buvo įtaisyta urna su sukilėlių palaikais. Prie paminklo pritvirtintos lentos su žodžiais: „Tiems, kurie žuvo už Lietuvą“, „Tėvyne, būk laiminga amžinai“, iškaltos sukilėlių pavardės.
Antrojo pasaulinio karo metais buvo nežymiai apgadinti paminklo ir jo pamatų akmenys, Sukilėlių kalnelyje išplėstos buvusios karių kapinės, ten laidoti kare žuvę vokiečių kariai. Tuoj po karo okupacinės valdžios įsakymu vokiečių karių kapinės buvo sunaikintos, per jų vidurį nutiestas takas iki paminklo.
1956 m. imtasis ir Nepriklausomybės paminklo rekonstrukcijos. Nuo paminklo pašalinta visa tautinė ir religinė simbolika, paminklą papildė skulpt. A. Dimžlio sukurta bronzinė skulptūrinė grupė „1863 m. sukilėliai“.
1988 m., ruošiantis minėti 125–ąsias 1863–1864 m. sukilimo metines, kilo mintis paminklui sugrąžinti autentišką, prieškariu sukurtą vaizdą. Paminklas rekonstruotas pagal architekto Kajetono Jurėno parengtą projektą.
1931 metų rudenį pastatytas paminklas buvo iškilmingai atidengtas 1935 m. gegužės 30 d. Paminklo atidengimo iškilmių metu buvo perlaidoti, statnt paminklą, kalnelyje rasti sukilėlių palaikai. Sovietmečiu rekonstruotam Nepriklausomybės paminklui 1988 m. buvo sugrąžinta autentiška, prieškariu sukurta išvaizda. Nepriklausomybės paminklo aplinka tarpukariu tapo Šiaulių kultūrinių renginių ir iškilmingų švenčių vieta. Sukilėlių kalnelio papėdėje buvo laidojami per Pirmąjį pasaulinį karą žuvę vokiečių kariai. Vokiečių karių kapinės dar labiau išsiplėtė Antrojo pasaulinio karo metais. 1988 metų rekonstrukcijos metu paminklui sugrąžinta tautinė ir religinė atributika. Nepriklausomybės paminklas Šiauliuose. Aut. nežinomas, XX a. 4 deš. Sukilėlių kalnelio paminklas – žuvusiųjų už Lietuvos nepriklausomybę atminimo ženklas.
