Gyvųjų paveikslų fotografija. Po šimtmečio

Ši interaktyvi paroda yra jungtinės tarpinstitucinės parodos dalis. Fotografijos muziejuje iki spalio 3 d. galima aplankyti parodą „Grafo Tiškevičiaus fotografijos studija. Epochų fotoinscenizacijos“, o joje, virtualios realybės pagalba persikelti į kitą epochą, kur fotoincenizaciją naudojo konceptualiosios fotografijos kūrėjai. Virtualios realybės galerijoje „Gyvųjų paveikslų fotografija. Po šimtmečio“ surinkta XX a. pab. – XXI a. pr. konceptualiojo…

Dalintis:

Susitikimai. Šiauliečiai menininkai

Sigitas Prancuitis, Bonaventūras Šaltis, Gražina Arlauskaitė-Vingrienė, Ričardas Garbačiauskas, Vita Žabarauskaitė, Vidmantas Zarėka. Kas sieja šešis žinomus Šiaulių miesto menininkus? Kas gali būti ta gija, nematomai, bet paveikiai įsipynusi į jų kūrybą? Be abejonės, toks faktorius gali būti pats miestas – Šiauliai. Šioje geografinių koordinačių apribotoje erdvėje aktyviausiai ir skleidžiasi šių menininkų kūryba. Šiaulių pedagoginio instituto…

Dalintis:

Tapatybės formatai. Tradicija ir modernumas tarpukario Lietuvos fotografijoje

Lietuvos fotografija tarpukariu peržengė amato rėmus ir įsiliejo į modernėjančios valstybės parodų sales, spaudos leidinių puslapius, viešąją miestų ir miestelių erdvę. Nors vis dar girdėjosi svarstymų „Ar foto – menas?“, įvyko didžiulis kūrybinės fotografijos proveržis. Fotografijos profesionalai ir mėgėjai būrėsi į bendruomenes, rengė parodas, leido leidinius, spaudoje radosi fotografijos kritikos straipsnių. 1932 m. gruodžio mėn.…

Dalintis:

Tarpukario modernizmo architektūra. Kauno atvejis

Tarpukario Lietuvos modernizmo architektūros palikimą galima apibūdinti kaip sąmoningos, drąsios ir gabios valstybės materialinį paveldą Sudėtinga nubrėžti griežtą chronologinę ribą, nuo kurios tarpukario Lietuvos architektūroje ėmė reikštis modernizmo bruožai. Vis tik, tarpukario Lietuvos modernizmo architektūros era priimta laikyti XX a. ketvirtąjį dešimtmetį. Modernizmo idėjų atėjimą į Lietuvos architektūrą linkstama sieti ir su statybos pagyvėjimu, ir…

Dalintis:

Tarpukario modernizmo architektūra Šiauliuose

Per Pirmąjį pasaulinį karą stipriai sugriautas Šiaulių miestas pokariu buvo priverstas savo architektūrinį portretą kurti iš naujo.  Pačios intensyviausios miesto statybos ir plėtra prasidėjo XX a. ketvirtajame dešimtmetyje. Šiuo laikotarpiu vyraujančia architektūrine stilistika Lietuvoje, taip pat ir Šiauliuose, tapo modernizmas. Modernizmo idėjų atėjimą į Lietuvos architektūrą linkstama sieti su naujos architektūros specialistų kartos branda. Beveik…

Dalintis:

1918 – 1920 Pokario situacija Šiauliuose

1918 m. nepriklausomybę paskelbusiai Lietuvos valstybei teko sunki daugiau nei šimtmetį trukusios okupacijos ir Pirmojo pasaulinio karo padarinių našta. Be kitų valstybingumo įtvirtinimo problemų sprendimo Šiaulių miesto valdžiai tarpukariu teko rūpintis ir miesto atstatymo darbais. Po Pirmojo pasaulinio karo apie šešiasdešimt penki procentai visų miesto pastatų, buvo sudeginta, sugriauta ir apgadinta. Likęs pramonės ir prekybos…

Dalintis:

1920 – 1930 Šiaulių miesto atstatymas

Tuoj po Pirmojo pasaulinio karo karo prasidėjęs Šiaulių miesto atstatymas dėl valiutos infliacijos, specialistų ir medžiagų stokos bei kreditavimo sunkumų pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį vyko gana lėtai. Nepaisant visų sunkumų, stengtasi kuo greičiau miestui suteikti pakenčiamą išvaizdą ir palengvinti sunkų žmonių gyvenimą. 1922 m. buvo parengtas provizorinis Šiaulių miesto atstatymo ir rekonstrukcijos planas. Jame numatyta mieste…

Dalintis:

1930 — 1940 Naujos architektūros tendencijos Šiauliuose

XX a. ketvirtasis dešimtmetis – pats intensyviausias miesto statybų ir plėtros laikotarpis. Išaugusios finansinės galimybės, subrendusi nauja architektūros specialistų karta ir sparti visuomenės modernizacija lėmė, kad Šiauliuose šiuo laikotarpiu imti statyti naujausias architektūrines madas atitinkantys pastatai. Modernizmo estetika tampa vyraujančiu stiliumi Šiaulių miesto architektūroje. Ypatingas dėmėsys šiuo metu buvo skiriamas miesto centro užstatymo reprezentatyvumui. Kaip…

Dalintis:

Venclauskių namai

Trumpai apie objektą Dabartinė Vytauto gatvė XIX amžiaus viduryje ėjo Šiaulių miesto pakraščiu, kuriame daugiausiai gyveno miestiečiai-ūkininkai. Ilgainiui tikrų ūkininkų mieste mažėjo. Po Pirmojo pasaulinio karo daugumos jų žemė buvo parduota naujų namų statybai. Buvusiose Šiaulių priemiesčio žemėse, adresu Vytauto gatvė 89, Šiauliai, 1926 metais buvo pastatytas Kazimiero ir Stanislavos Venclauskių šeimai priklausęs gyvenamasis namas.…

Dalintis:
Translate »
Skip to content